GEGUŽINĖ POLKA
Šokis sukurtas remiantis įvairiomis lietuvių liaudies šokių figūromis, kurios ypač populiarios
pasilinksminimuose. "Gegužinėje" dominuoja polkos žingsnis ir greitas, spartus ritmas.
Nepaisant to, šokis toks smagus, kad jį mėgsta šokti ir jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės.
IŠKILMINGASIS TREJINIS
Tai labai senas šokis. Jo atsiradimo laikas ir vieta nežinoma. Sprendžiant iš jo charakterio,
atrodytų, kad šokis yra kilęs Zanavykuose. Pirmi šio šokio užrasai padaryti 1866 metais. Iškilminguoju
Trejiniu buvo pradedami šokiai per vestuves ar kitas iškilimingas progas. Šokį turėdavo
pravesti jaunosios ar jaunojo tėvai, arba šventės šeimininkai. Iškilmingasis Trejinis - lėtas ir orus.
Šokėjai iškilmingai ir visu rimtumu suka ratą aplink. Čia į vieną pusę, čia į kitą. Kol šis šokis
nepašoktas - tol negalima šokti kitų. Zanavykės iškilmingomis progomis užsisiausdavo puošniomis
drobulėmis, todėl ir mūsų šokėjos atlieka šį šokį pasipuošusios drobulėmis.
JUODASIS JONKELIS
Dar prieš 30-40 metų Salantų, Sėdos, Mažeikių ir Vieksnių apylinkėse buvo nemažai žmonių, kurie mokėjo šokti "Juodąjį Jonkelį",
nors niekas nežinojo kodėl jis taip vadinamas. "Juodasis Jonkelis" yra labai artimas kadriliui. Jį šoka arba keturios poros kryžmai,
arba daugiau porų linijose viena prieš kitą. Šokį pageidautina šokti apsirengus žemaitiškais drabužiais - dar geriau, jeigu
vienos eilės šokėjų drabužių spalva skiriasi nuo kitos. Šokis atliekamas dvigubu žingsniu, tempas smagus ir žaismingas.
Šokėjų poros arba eilės keičiasi vietomis ir pina vingrias pynes, prasilenkdamos grakščiais, plačiais rankų mostais.
JŪROS atliekamą "Juodojo Jonkelio" kompoziciją sukomponavo prof. Juozas Lingys ir pirmą kartą sušoko Lietuvos valstybinis
ansamblis 1952 m.
KARKLAI
Iš ratelio sudarytas šokis. Lietuvoje buvo labai mėgiamas ratelis, kuris buvo einamas pagal dainos
melodiją ir žodžius "ant kalno karklai siūbavo
". Šiam šokiui yra būdingas pristatomasis žingsnis,
rankų supimas, šokant ratu ar poromis.
KEPURINĖ
Senas liaudies pasisveikinimo šokis, sutinkamas įvairiose Lietuvos vietose. Seniau "Kepurinė" buvo
šokama vienų vyrų arba vienų merginų, bet ilgainiui prigijo paprotys ją šokti tik merginoms.
"Jūra" šoka naujai sukurtą "Kepurinės" variantą, kurį atlieka vyrai ir moterys. Šia choreografiją
sukūrė ir šokį išmokino "Jūros" šokėja, Rita Čeponienė.
KLUMPAKOJIS
Kaip ir kiti polkos pobūdžio pramoginai šokiai, Lietuvoje pradėtas šokti XIX amžiaus pabaigoje. Pavadinimas
kilęs nuo medinių klumpių, kuriomis apsiavus šokis ir yra atliekamas. Klumpės buvo nešiojamos Žemaitijoje.
Panašių šokių turi ir kitos Europos tautos, bet Lietuvoje šokamas "Klumpakojis" sukurtas Lietuvos kaimuose.
Šokis labai smagus, pagrindinė tema yra šmaikstus, flirtuojantis kaimo mergelių ir bernelių bandymas vieni
kitus pergudrauti. Varžytuvės pasibaigia draugiškai, šokį visi baigia meiliose porose.
MALŪNAS
"Malūno" šokis buvo išvystytas iš visoje Lietuvoje žinomų ratelių, vadinamų Malūno, Melninko,
Malūnėlio vardais. Visi jie vaizdavo ir apdainavo grūdų malimo darbus. Šio šimtmečio pradžioje
M. Grigonis užrašė muziką, žodžius ir aprašė liaudyje atliekamas šokio-ratelio figūras. Pirmąją
sceninę "Malūno" kompoziciją sukūrė K. Marijošienė 1936 metais Kauno Šv. Kazimiero gimnazijos
mergaičių šokėjų grupei. Vėliau ji pertvarkė šokį mišrių porų atlikimui.
1946 metais J. Lingys pakeitė dalį etnografiškų figūrų naujomis, vaizduojančiomis malūno mechanizmą
ir pertvarkė grūdų malimo darbų eigą.
NORIU MIEGO
Vienas iš populiariausių visoje Lietuvoje pramoginių liaudies šokių. Šokis palydimas daina, kuri
pasakoja apie bernelio nemigą dėl mergelės ilgesio.
PRADĖS AUŠRELĖ AUŠTI
Sujungęs Žemaitijoje rastas dvi dainas: "Pradės aušrelė aušti" ir "Per laukelį greitai jojau",
1942 metais J. Švedas parašė šokiui tinkamą muziką. Pagal sukurtą muziką K. Marijošienė sukūrė pirmą
"Pradės aušrelė aušti" šokio versiją, kurią praplėtė naujomis figūromis J. Lingys. Vartodama
tą pačią muziką, G. Breichmanienė sudarė visiškai naują, skirtingą savos kompozicijos šokį,
kurį "Jūra" ir šoka.
PROTĖVIŲ ŽEMĖ
Lietuviai nuo seno garbino ugnį visose senovinėse šeimos apeigose. Kiekvieno
lietuvio namuose turėjo būti apeiginis šeimos židinys - namų aukurėlis. Šis
iškilmingo pobūdžio šokis simbolizuoja nesibaigiantį bendruomenės būvį ir liudija pagarbą praeičiai.
"Protėvių Žemės" šokis buvo sušoktas 2000 m., XI Išeivijos Šokių Šventėje Kanadoje, kurioje dalyvavo ir "JŪRA".
Choreografija - Juozo Lingio, muzika - Jono Švedo.
PUTINĖLIS
Putinas yra gražus baltas sausmedžio žiedas. Putinas taip pat yra rašytojo Vinco Mykolaičio
slapyvardis. 100 m. Putino gimimo sukakties minėjimo proga, kanadietė choreografė Genovaitė
Breichmanienė sukūrė naują savo kompozicijos šokį, kurį pavadino "Putinėlis".
Tai linksmas, gyvas ir nuotaikingas šokis.
REZGINĖLĖ
Lyrinis šokis. Jame vaizduojama, kaip jaunieji šoka su pabroliais ir pamergėmis,
prieš išvažiuojant jaunajai pas jaunąjį. Šokyje išreiškiamas tikėjimas gražia ateitimi ir sutarimu.
Šokdami pabroliai ir pamergės juostomis apraizgo jaunųjų rankas, lyg patvirtindami jaunų susituokusių
žmonių neišskiriamumą, jų interesų bendrumą.
RUSNIETIS
Kadrilis kilęs iš Rusnės apylinkės. Choreografija sukūrė J. Lingys.
SUBATĖLĖ
Populiarus žemaičių pramoginis šokis, dar ir dabar pasilinksminimuose ("subatvakariuose") tebešokamas.
Šokis vaizduoja, kaip į tokius pasilinksminimus merginos susirenka anksčiau ir pradeda šokti vienos.
Vėliau atėję vyrai randa merginas jau bešokančias, išsirenka iš jų sau labiausiai patinkančias
ir toliau jau šoka mišriomis poromis.
SUKTINIS
Nesudėtingas, linksmas ir gyvas, plačiai paplitęs šokis ne tik kaimuose, bet ir miestuose.
Juo dažnai pradedami ir užbaigiami pasilinksminimai. Dėl savo paprastumo ir nesudėtingumo,
pamėgtas vaikų, suaugusių ir senelių.
ŽOLYNĖLIS
Šis šokis atspindi adventinę nuotaiką. Šokėjų poros paeiliui pakelia rankas ir pro jas pralenda,
sudarydami siūbuojančių gėlelių vaizdą. Choreografiją sukūrė V. Buterlevičius.
